Straipsnis iš žurnalo “ELEKTROS ERDVĖS Nr.37”
Pasaulio energetikos taryba yra vienintelis pasaulinio masto minties lyderystės ir realaus dalyvavimo forumas, įsipareigojęs savo tvarios energetikos ateičiai. Kasmet organizuojamos vykdomosios asamblėjos, o kas trejus metus rengiami didžiuliai pasaulio energetikos kongresai, į kuriuos atvyksta energetikų, ekspertų, valstybių vadovų ir kitų su energetika susijusių sričių specialistų, norinčių pristatyti svarbiausius šiuolaikinės energetikos uždavinius. 2014 m. lapkritį į Kartachenoje vykusią Pasaulio energetikos tarybos vykdomąją asamblėją susirinko 750 dalyvių iš 70 valstybių.
Geopolitinė situacija veikia energetika. Pasaulio energetikai apie tai
Pasaulio energetikos taryboje visos šalys narės suskirstytos regioniniu principu. Europos regiono grupė yra viena aktyviausių, todėl čia vykęs energetikos situacijos įvertinimas sulaukė daug dėmesio. Buvo išreikštas susirūpinimas stiprėjančia geopolitikos įtaka energetikai.
Europa rengiasi atremti energetikos sektoriui kylančius iššūkius. Lenkijos atstovas savo pranešime įvertino, kaip Europa pasiruošusi atsilaikyti prieš dujų tiekimo iš Rusijos nutraukimą. Kalbėdamas apie Rusijos trukdymą reversiniam dujų tiekimui, Pasaulio energetikos tarybos Europos regiono vicepirmininkas dr. Leonhardas Birnbaumas replikavo, kad taip neturėtų būti, juk nusipirkus konjako butelį nereikia atsiklausti pardavėjo, ką su juo daryti.
Rusijos gamtinių dujų sektoriaus plėtros planai. © World Energy Council
Vėliau kalbėjęs Rusijos energetikos viceministras Jurijus Sentiurinas pristatė šalies energetikos strategiją, planus eksportuojant energijos išteklius ir didinant gavybą. Vieną svarbiausių projektų – dujotiekį „Pietų srautas“ (angl. South Stream) pranešėjas įvardijo kaip priemonę, užtikrinančią dujų tiekimą aplenkiant neprognozuojamas valstybes. Kitų šalių bandymus išgauti skalūnų angliavandenilius Rusijos atstovas sukritikavo kaip bevaisius ir paragino daugiau naudoti rusiškas gamtines dujas.
Šveicarijos atstovas paklausė Rusijos energetikos viceministrą, kaip šalis atgaus žlugusį pasitikėjimą, ką parodė ir naujausias pasaulio energetikos klausimų žemėlapis. Viceministras bandė argumentuoti, kad šalis nepraradusi pasitikėjimo, siekia vykdyti savo kaip patikimos energijos išteklių tiekėjos įsipareigojimus. Pasaulio energetikos tarybos Europos regiono vicepirmininkas dr. L. Birnbaumas labai tiksliai pasakė, kad energetika yra svarbi užsienio politikos dalis, tik ji neturėtų būti naudojama kaip priemonė užsienio politikai įgyvendinti (kaip spaudimas).
Pasaulio energetinė trilema – centrinė asamblėjos ašis
Energetinė trilema: saugumas, pasiekiamumas ir aplinkosauginis tvarumas. © World Energy Council
Pasaulio energetikos taryba visada skelbė ir visaip skatino tvarią energetikos plėtrą. Apie tai skelbia organizacijos misija – skatinti tvarų energijos tiekimą ir naudojimą didžiausiai visų naudai. Pasaulinių studijų duomenys ir ekspertų darbo grupių pastangos buvo sujungti į pasaulinės energetinės trilemos studiją.
Energetinė trilema – tai tvarios energetinės sistemos siekiamybė, t. y. pasiekti priimtiną energetinį saugumą; įveikti energetinį skurdą, įskaitant energijos fizinį prieinamumą bei įperkamumą; įgyvendinti šiuos tikslus nepakenkiant aplinkai. Tam reikia sutelkti visas pastangas ir siekti energijos tiekimo bei vartojimo efektyvumo ir plėsti energijos tiekimą, naudojant atsinaujinančius išteklius su mažiausiomis klimato kaitą didinančiomis išlakomis.
Kaip atskiros valstybės sprendžia energetinės trilemos uždavinį, rodo energetinio tvarumo indeksas. Energetinę trilemą geriausiai sprendžia išsivysčiusios šalys, tokios kaip Šveicarija, Švedija, Anglija ir Danija. Šios valstybės yra stabilios ir politiškai stiprios, išsiskiria aukštu visuomeniškumo lygiu bei galinga ekonomika. Tai leidžia joms siekti tvarios energetikos, nusistatant šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo ir atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos didinimo, mažinant neigiamą poveikį aplinkai ir didinant energetinį saugumą, tikslus.
Besivystančios šalys turi retą galimybę sukurti savo naują energetiką atsinaujinančių išteklių pagrindu, nes pingančios atsinaujinančių išteklių energetikos technologijos tampa prieinamesnės. Savo ruožtu neišvystytos ekonomikos ir didelės skolos trukdo pritraukti būtinų investicijų. Reikiamos lėšos gali būti pritrauktos iš privačių investuotojų, bet tam reikia sudaryti sąlygas mažinant verslo rizikas. Būtina nedelsiant surasti veiksmingus sprendimus, kaip apsirūpinti energija, reikalinga ekonomikos plėtrai.
Kolumbijos prezidentas J. M. Santosas pabrėžė energetinės trilemos teikiamas galimybes, sakydamas, kad ji nurodys vertingas gaires, kaip toliau stiprinti mūsų šalies energetikos sektorių. Prezidento nuomone, energetikos politika, orientuota į ilgalaikę perspektyvą, besiremianti realijomis ir šalies poreikiais, gali pakeisti šalį, o Kolumbija yra puikus pavyzdys.
Daug dėmesio skirta ir sumaniosios energetikos plėtrai. Sąnaudų mažinimas elektros energijos tiekimo srityje siejamas su atsinaujinančių išteklių energetikos plėtra, energetinio efektyvumo didinimu bei netradicinės elektros energijos gamybos augimu, vedančiu į visos elektros energetikos modernizavimą.
Konstatuota, kad atsirandančios sumaniosios energetikos technologijos ir vartotojų elgsenos pokyčiai naujai formuoja elektros energetikos pramonę, meta iššūkį įprastos centralizuotos energetikos mąstymo būdui ir verslo modeliams. Galima ir būtina pasinaudoti esamomis technologijomis bei kurti pažangiuosius tinklus, įtraukiant, optimizuojant ir didinant visų kartų skirtingų energijos gamybos šaltinių pajėgumą, tačiau išlaikant pusiausvyrą tarp tinkluose veikiančių ir autonominių energijos gamybos pajėgumų. Ateityje atsiras daugiau išskaidytų tinklų, susijusių įvairiais lygmenimis, ir tik laiko klausimas, kaip greitai šie verslo modeliai ateis į mūsų gyvenimą.
Energetikos, vandens ir maisto klausimas
Jungtinės karalystės mokslinio patarėjo prof. Johno Beddingtono įžvalga: auganti pasaulinė žmonių populiacija didina energijos, maisto bei vandens paklausą ir prognozuojamai sukurs „Perfect storm“ efektą 2030 m., vandens paklausa padidės 30 proc., maisto – 50 proc., energijos – 50 procentų. © Johno Beddingtono iliustr.
Neįprastai karšti orai sukėlė sausras Belize ir Meksikoje, todėl, sumažėjus hidroenergijos gamybos potencialui, iškart pašoko elektros kaina. Karščio bangos Europoje bei visame pasaulyje taip pat paragino rimtai aptarti ir ieškoti sprendimų glaudžiai tarpusavyje susijusiais energetikos, vandens ir maisto klausimais.
Vandens poreikis visada buvo neatsiejamas energetikos sektoriuje, nes jis naudojamas visoje vertės grandinėje, išgaunant iškastinį kurą, šiluminėms elektrinėms aušinti ir eksploatuoti, taip pat judančio vandens kinetinei energijai panaudoti. Mokslininkai prognozuoja, kad 2030 m. pasaulis turės pasigaminti 50 % daugiau energijos ir maisto, taip pat reikės 30 proc. daugiau geriamojo vandens, kartu mažinant klimato kaitos poveikį. Vanduo turi turėti kainą, siekiant, kad jo ištekliai būtų racionaliai naudojami.
Energetikos politikos trilema
Trilema apima visus energetinės sistemos aspektus ir jos taikymas yra veiksmingesnė priemonė ilgalaikiams energetikos tikslams pasiekti nei laikinų tikslinių darbo grupių kūrimas, bandant skubiai taisyti padėtį. Pasaulio energetikos lyderių susitikime dalyvavo energetikos ministrai, energetikos bendrovių, remiančių Pasaulio energetikos tarybą, vadovai ir patys Pasaulio energetikos tarybos vadovai. Šis forumas tapo tikru katalizatoriumi tolesnėms deryboms dėl tarpvalstybinių energetinių jungčių statybos tarp Peru ir Bolivijos, taip pat dar kartą įrodė praktinę Pasaulio energetikos tarybos pastangų reikšmę.
Nevienodai pasiskirstę energijos ištekliai Lotynų Amerikoje ir regioninės integracijos trūkumas neleidžia panaudoti milžiniško energijos potencialo, todėl ypač svarbi tarpvalstybinė energetinė integracija. Visi sutaria, kad reikia statyti naujas tarpvalstybines energijos perdavimo linijas energijos srautams transportuoti. Daugelis gyvybiškai svarbių energetikos klausimų gali būti racionaliai išspręsti pasitelkiant regioninį bendradarbiavimą ir integraciją.
Lotynų Amerikos valstybės siekia integruotis energetikos srityje. Išsakytos nuomonės, kad siektinu pavyzdžiu galėtų būti įgyvendinama ES energetikos politika, jos gairės ir sukurta energetinė aplinka. Pasaulio energetikos lyderių susitikimai organizuojami siekiant padėti spręsti kritinius pasaulinės energetikos darbotvarkės klausimus, interaktyviai diskutuojant su lygiaverčiais partneriais.
