Straipsnis iš žurnalo Elektros Erdvės Nr. 39.
Pastaraisiais metais Lietuvos energetikoje nuskambėjo ne viena sėkmės istorija. Išsivadavome iš „Gazprom“ monopolinių gniaužtų, kartu su partneriais baigėme tiesti elektros jungtis į Lenkiją ir Švediją, nutiestas dujotiekis Klaipėda–Kuršėnai, pasiektas proveržis Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždaryme, įsibėgėjo prekyba biokuro biržoje. Teigiamų permainų išties daug, tačiau naujų darbų taip pat netrūksta.
2016-aisiais į svarbiausiųjų sąrašą pateks šie darbai: nacionalinės energetikos strategijos (NES) atnaujinimas, naujų kogeneracinių elektrinių Vilniuje ir Kaune projektavimo ir statybos pradžia, dujotiekio tarp Lietuvos ir Lenkijos statybų pradžia. Verta paminėti ir energijos efektyvumo projektus. O elektros sistemų sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais išliks prioritetu ne tik šiemet, bet ir vėlesniais metais. Iš darbotvarkės niekur nedings ir Astravo AE.
Situacija energetikos sektoriuje kartais keičiasi šviesos greičiu. Todėl gali būti, kad praėjus keliems mėnesiams sąrašas pasipildys naujais darbais, kurių niekas nesitikėjo metų pradžioje. Vis dėlto pagrindinė tendencija neturėtų keistis: nuo energetinių tiltų statybos pereisime prie kelionių šiais tiltais.
Iki šiol daugiausia dėmesio skyrėme energijos tiekimo saugumui didinti ir diversifikavimui skatinti. Baigėme strateginius energetikos infrastruktūros projektus: suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą, „LitPol Link“ ir „NordBalt“ elektros jungtis. Kitaip tariant, tiesėme naujus tiltus, kurie mus sujungė su patikimais partneriais. Dabar reikia užtikrinti, kad šie tiltai duotų daugiausia naudos elektros ir dujų vartotojams.
Tiek „LitPol Link“ ir „NordBalt“ elektros jungčių, tiek SGD terminalo naudą galima suskirstyti į dvi grupes: tiesioginę, jaučiamą iš karto (mažesnės elektros ar dujų kainos), ir netiesioginę (didesnis tiekimo saugumas). Didesnio saugumo naudą įvertinti skaičiais sudėtingiau. Galima palyginti su saugos pagalvėmis automobilyje: kol neišsiskleidė – tol nauda nejaučiama. Tiesa, Lietuvos atveju energetikoje saugumą padidino nauji tiekimo šaltiniai, kurie sukūrė konkurenciją (dujų rinkoje) arba padidino konkurenciją (elektros rinkoje). O didesnė konkurencija spaudžia kainas žemyn.
Viščiukus elektros rinkoje tikriausiai skaičiuosime rudenį, kai realiomis sąlygomis išbandysime naujųjų jungčių įtaką. Tačiau prognozės – palankios vartotojams: laukiama elektros kainų mažėjimo. Kitoks scenarijus vargiai tikėtinas, nes „NordBalt“ sujungia Lietuvą su Švedijos rinka, kurioje elektros kainos – gerokai mažesnės.
Šiemet išryškės ir SGD terminalo nauda. 2015-ieji, pirmieji terminalo veiklos metai, buvo skirti bandyti, stebėti ir tobulinti veiklai bei reguliavimui. Šiemet terminalo naudą atranda vis daugiau vartotojų. Didžiausia dujų pirkėja šalyje „Achema“ skelbia apie pusę reikalingų dujų pirksianti iš „Statoil“. Pusę reikalingo kiekio iš „Statoil“ pirks ir „Lietuvos dujų tiekimas“. Toks verslo žingsnis – akivaizdus įrodymas, kad terminalas yra reali alternatyva „Gazprom“ dujoms. Šiemet pajudės ir kiti su SGD susiję projektai – mažos apimties prekyba SGD, SGD branduolio (klasterio) Klaipėdoje kūrimas.
Tačiau būtų klaida sustoti ir mėgautis nauda, kurią vartotojai gaus šiemet ar kitąmet. Turime galvoti apie tolesnę ateitį. O ji priklausys nuo to, kaip panaudosime įrankius, kuriuos įgijome įgyvendinę strateginius energetikos projektus. Visa tai bus surašyta atnaujintoje Nacionalinėje energetikos strategijoje (NES).
Strategijoje – suderinti interesai
Geriau parengti gerą strategiją vėliau nei bet kokią – anksčiau. Vadovaujantis šia taisykle NES rengimas buvo perkeltas į 2016-uosius. Suprantame, kad gera strategija turi vienyti, o ne skaldyti. Todėl naujoji NES bus pirmoji, parengta kartu su visuomene.
Šiemet NES projektas bus aptariamas su įvairiomis interesų grupėmis: mokslininkais, verslininkais, politikais, ekonomikos ekspertais ir kitais. Norima išgirsti kuo daugiau skirtingų pasiūlymų, o tuomet juos suderinti ir atitinkamai pakoreguoti NES projektą. Žinoma, nereikėtų tikėtis, kad visi pasiūlymai atsidurs strategijoje. Reikia suprasti, kad tai, kas tenkina vienos grupės interesus, gali kenkti kitai grupei.
Pavyzdžiui, turėsime apsispręsti, ar norime didinti pramonės konkurencingumą nustatydami jiems palankesnius tarifus. Daug ES valstybių tą daro.
Taip pat reikės nuspręsti, kiek elektros norime importuoti ateityje. Akivaizdu, kad dabartinėmis sąlygomis gaminti vietoje kainuotų daugiau, nei importuoti. Taigi norint mažinti priklausomybę nuo importo reikia įvertinti, kiek esame pasiruošę už tai susimokėti.
Turėsime kartu atsakyti į daugybę klausimų, kad apsispręstume dėl energetikos ateities. Tačiau pagrindiniai strategijos tikslai veikiausiai nesikeis. Tai energetinis saugumas; darni energetikos sektoriaus plėtra; konkurencingumas; efektyvus energijos naudojimas.
Energetinis saugumas yra svarbi sudedamoji nacionalinio saugumo dalis. Savo kailiu esame patyrę, ką reiškia priklausyti nuo vienintelio išteklių tiekėjo, energetiką suvokiančio ne kaip verslą, o kaip politinio spaudimo priemonę.
Energetikos sektoriaus plėtra turi užtikrinti darną ekonominėje, gamtosauginėje ir socialinėse srityse. Labai svarbu užtikrinti ir plėtoti visuomenės dalyvavimą priimant svarbiausius energetikos sprendimus ir pasiekti, kad visi sprendimai būtų maksimaliai skaidrūs.
Konkurencinga (ne didesnė nei kitose regiono šalyse) energijos išteklių kaina užtikrina viso verslo konkurencingumą. Taigi jei norime likti konkurencingi ir užtikrinti ekonominę gerovę, turime rūpintis energetikos konkurencingumu.
Efektyvumas apima tiek tausų energijos išteklių naudojimą, tiek racionalų finansinių resursų naudojimą energetikoje. Efektyvumas susijęs ir su konkurencingumu: jei dirbsime efektyviai, energetikos sektorius bus konkurencingesnis. Daugiau pranašumų prieš konkurentus įgis ir tos įmonės, kurios išteklius vartos efektyviau.
Būtent efektyvumui šiemet bus skiriama daug dėmesio. Lietuvos miestuose planuojama atnaujinti gatvių apšvietimo sistemas. Taip pat bus atnaujinami pastatai, kad didėtų energijos vartojimo efektyvumas juose. Šiems projektams skirtos ES struktūrinės paramos lėšos.
Naujų projektų startas
Siekiant mažinti šilumos kainas Vilniuje ir Kaune, skatinant šilumos energijos gamybos pajėgumų plėtrą bei didinant vietinę elektros energiją generuojančių pajėgumų galią, 2016 m. numatoma pradėti projektuoti ir statyti naujas kogeneracines elektrines Vilniuje ir Kaune.
Metų viduryje planuojama ir dujų jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos statybų pradžia. Šiuo metu baigiami statybvietės būtinieji parengiamieji darbai, derinamas specialusis planas.
Dujotiekis, kuris turėtų būti pradėtas naudoti 2020 m., integruos izoliuotas Baltijos šalių dujų rinkas į bendrą ES dujų rinką, diversifikuos dujų tiekimo šaltinius ir maršrutus, užtikrins gamtinių dujų tiekimo saugumą bei didesnę konkurenciją tarp dujų tiekėjų.
Būtų klaida sustoti ir mėgautis nauda, kurią vartotojai gaus šiemet ar kitąmet. Turime galvoti apie tolesnę ateitį. O ji priklausys nuo to, kaip panaudosime įrankius, kuriuos įgijome įgyvendinę strateginius energetikos projektus.
Verta priminti, kad dar 2013 m. spalį Europos Komisija patvirtino Bendrojo intereso projektų sąrašą, kuriame Lenkijos ir Lietuvos dujotiekių sujungimas pripažintas svarbiu regioniniu energetikos projektu.
Šiemet Klaipėdoje taip pat turėtų būti pradėta statyti SGD skirstymo stotis, skirta užpildyti laivams SGD kuru bei transportuoti SGD autodujovežiais žemyne. Taip SGD terminalas Klaipėdoje taps gana naujos, bet sparčiai augančios rinkos, kurioje dujos naudojamos skysta forma, dalimi.
Turime kalbėtis su kaimynais
2015 m. gruodį oficialiai atidarius „LitPol Link“ ir „NordBalt“ elektros jungtis, Lietuva sustiprino savo energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos. Tačiau mūsų elektros sistema vis dar veikia toje pačioje sinchroninėje zonoje, kaip ir Rusija. Kitaip tariant, mūsų tinklas vis dar yra priklausomas nuo dispečerių Maskvoje.
Taigi kitas žingsnis turėtų būti Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacija su žemyninės Europos tinklais. Šiam žingsniui kritiškai svarbi Lenkijos parama – sinchronizacija galima tik per šią šalį. Vadinasi, šie metai parodys, kaip smarkiai pasistūmėsime į priekį siekdami užsitikrinti visišką energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos.
Dar vienas klausimas, dėl kurio turime susitarti su kaimynais, yra Astravo atominė elektrinė (AE). Turime siekti, kad Lietuvos pašonėje neišdygtų nesaugi AE. O jei vis dėlto Baltarusijoje atsirastų atominė elektrinė, pastatyta nepaisant tarptautinių konvencijų ir saugumo standartų, turime užkirsti kelią tokios elektrinės elektrai į ES rinką. Lietuva šį klausimą nuolat kelia tarptautiniu lygiu, tad šie metai bus itin svarbūs. Galime daug ką daryti vieni, tačiau didesnę įtaką padarytume, jei visos regiono šalys kalbėtų vienu balsu.
