Neseniai Lietuvoje nuskambėjo „paplonintų“ automobilių kelių ir „dvigubų standartų“ maisto produktuose skandalai. Šalies elektros technikos verslo atstovai perspėja, jog analogiška situacija yra ir statybų sektoriuje.
Manoma, jog per 30 proc. pastatų statybose naudojamų elektros instaliacijos kabelių neatitinka europinių standartų ir yra nesaugūs naudoti. Be to, elektros kabelių gamintojai į Vakarų Europą ir Skandinavijos šalis tiekia saugią ir kokybišką, o į Lietuvą – prastesnę produkciją.
Vieną dieną, kaip Paryžiuje, būsime priversti bejėgiškai stebėti ugnies liepsnose niokojamą neįkainojamą architektūros ir istorijos paveldą.
Tuo tarpu valstybės institucijos, atrodo, iki šiol nesugeba užtikrinti, kad į prekybą patektų ir statomuose pastatuose būtų instaliuojami tik saugūs ir europietiškus standartus atitinkantys elektros kabeliai. „Jeigu nebus imtasi būtinų priemonių, galime sulaukti nelaimės, prilygstančios dešimtis žmonių gyvybių nusinešusiems Londono daugiabučio ar Kemerovo prekybos centro Rusijoje gaisrams, ar Rygos „Maximos“ tragedijai. Arba vieną dieną, kaip Paryžiuje, būsime priversti bejėgiškai stebėti ugnies liepsnose niokojamą neįkainojamą architektūros ir istorijos paveldą“, – perspėja Nacionalinės elektros technikos verslo asociacijos (NETA) direktorius Gediminas Abartis.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2018 metais Lietuvoje kilo 11 848 gaisrai, iš jų dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų – 782 gaisrai arba 6,6 proc. visų gaisrų, jų metu žuvo 7 žmonės. Per šių metų pirmąjį dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų kilo 162 gaisrai arba 6,2 proc. visų gaisrų, jų metu žuvo 4 gyventojai.
2018 metais dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų bei elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų sunaikinta 60 pastatų (daugiausia individualiųjų gyvenamųjų namų, ūkinių pastatų, garažų, vasaros virtuvių). Šiemet pirmąjį ketvirtį dėl šių priežasčių sunaikinta 11 pastatų.
Naudojama nesaugi elektros instaliacija
Kaip LŽ aiškino Lietuvos elektros technikos verslo atstovai, maždaug trečdalis iš šalies rinkoje parduodamų elektros instaliacijos kabelių yra nesaugūs. Dažnai tokio kabelio laidininko varža neatitinka galiojančių europinių LST EN standartų, o kabelių izoliacijos ir apvalkalo storis yra ženkliai (iki 40 proc.) plonesnis lyginant su tas pačiais LST EN arba IEC tarptautiniais standartais.
Kartais elektros „taupumo“ sumetimais kabeliams gaminti naudojamos ir nekokybiškos, nesaugios medžiagos ar dedama mažiau vario, – toks kabelis tekant srovei pradeda kaisti. Esant aukštesnei kabelio laidininko varžai, kabelis įkaista daugiau nei yra numatyta jo techniniuose parametruose ir taip didėja tikimybė kilti gaisrui.
Didesnė laidininko varža lyginant su standartų reikalavimais sukelia ir didesnius finansinius nuostolius elektros energijos vartotojams. Tuo tarpu plonesnė, lyginant su standartu, izoliacija ir apvalkalas neužtikrina pakankamos kabelio apsaugos nuo atmosferos ir mechaninio poveikio. Be to, ženkliai sutrumpėja ir kabelio ilgaamžiškumas.
Kai produktų pardavimo ir naudojimo rinkoje priežiūra stringa, gerosios inžinerinės praktikos bei standartų nesilaikantys kabelių gamintojai ar statinių techniniai prižiūrėtojai savaip interpretuoja Lietuvoje galiojančius Europos standartus ir jų taikymą.
Be to, esama duomenų, jog kai kurie kabelių gamintojai taiko „dvigubus standartus“ savo produkcijai: į Vakarų Europos ar Skandinavijos rinkas tiekia europietiškus standartus atitinkančius instaliacijos kabelius ir ženkliai prastesnės kokybės kabelius – į Lietuvos rinką.
Neoficialiais duomenimis, į šalies rinką instaliacijos kabelius tiekia apie 10–12 gamintojų, iš kurių dalis tiekia LST EN standartų neatitinkančią produkciją.
Skaičiuojama, jog elektros instaliacijos kabelių rinkos Lietuvoje metinė apyvarta gali siekti apie 50 mln. eurų. Maždaug pusę šios sumos įsisavina individualių gyvenamųjų namų, daugiabučių, prekybos ir paslaugų centrų bei biurų statybos sektorius.
Gamindamos ir į rinką tiekdamos pigesnius, tačiau nesaugius ir prastesnės kokybės elektros kabelius, nesąžiningos įmonės „sutaupo“ ir įgyja pranašumą prieš sąžiningai dirbantį verslą. Uždirba ir inžinerinės etikos nesilaikantys prekybininkai. Tačiau dėl tokios padėties galiausiai nukenčia eiliniai vartotojai, žmonių ir pastatų gaisrinė sauga.
„Gyvenamųjų bei visuomeninių pastatų instaliacijos įrengimas dažniausiai patikimas specializuotoms kompanijoms ar meistrams. Tačiau ar Lietuvos vartotojai iš tikrųjų gauna tai, ko ir tikisi, – patikimą ir saugią elektros instaliaciją?“ – retoriškai klausia G. Abartis.
Nesaugių gaminių rinkoje neaptinka
Atrodo, jog Lietuvoje rinkos patikros mechanizmas neveikia taip kaip turėtų. Pavyzdžiui, kad pirkėjus Lietuvoje pasiektų tik saugūs ir sveiki maisto produktai, užtikrina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Ji ne tik tiria vartotojų skundus, bet ir pasirinktinai tikrina į rinką tiekiamų produktų kokybę bei saugumą.
Analogiškai saugių ne maisto produktų atitikimą saugos reikalavimams prekybos vietose turėtų užtikrinti Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Šiai institucijai turėtų rūpėti, kad į rinką patektų tik saugūs ir standartus atitinkantys elektros instaliacijos kabeliai, tačiau praktika rodo, kad visapusiškos rinkos priežiūros VVTAT nesugeba vykdyti.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba LŽ informavo, jog 2018 metais ir šiemet nėra gavusi vartotojų skundų dėl galiojančių standartų ir saugos reikalavimų neatitinkančių elektros instaliacijos kabelių pardavimo, tačiau gavo kelis ūkio subjektų skundus.
„Pagal pateiktą informaciją buvo atliekami elektros instaliacijos kabelių laboratoriniai bandymai. 2018 metais buvo patikrinti 44 tipų elektros instaliacijos kabeliai, iš kurių 2 neatitiko standarto saugos reikalavimų. Šiemet buvo patikrinti 4 tipų elektros instaliacijos kabeliai ir pažeidimų nustatyta nebuvo. Vieno iš skundų pagrindu buvo surašytas administracinis nurodymas“, – teigia Natalija Jarmulkovič, VVTAT Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė.
Pasak jos, VVTAT reguliariai ir savo iniciatyva tikrina elektros instaliacijos kabelių atitiktį saugos ir galiojančių standartų reikalavimams, tačiau pažeidimų neranda.
„Elektros instaliacijos kabelis iš esmės yra technologiškai labai paprastas gaminys, kurį sudaro laidininkas ir izoliacinis sluoksnis. Pagrindiniai šių gaminių parametrai yra laidininkų varža ir izoliacijos stiprumas. Kai kurie gamintojai, siekdami pigiau pagaminti elektros instaliacijos kabelius, naudoja mažiau vario turintį metalo lydinį laidininkams ir plonesnį izoliacijos sluoksnį, todėl tokie gaminiai gali neatitikti saugos reikalavimų, tačiau tokių gaminių rinkoje šiuo metu neaptinkama“, – teigia N. Jarmulkovič.
Statybvietėse priežiūros dar mažiau
Specialistės teigimu, VVTAT pagal kompetenciją tikrina tik mažmeninėje prekyboje vartotojams tiekiamų elektrotechnikos gaminių atitiktį, tačiau nevykdo kontrolės veiksmų statybvietėse ir nevertina, ar statybos produktai panaudoti pagal statinio projekto reikalavimus.
Statybos metu montuojamų prekių atitiktį reglamentuojantis Statybos įstatymas nustato, jog statinio statybos techninis prižiūrėtojas yra architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojui (užsakovui), vadovauja statinio statybos techninei priežiūrai, atlieka statinio statybos (bendrųjų statybos darbų) bendrosios techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoja specialiąją statinio statybos priežiūrą, jos vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę.
Pagal šį įstatymą statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų, taip pat, jeigu nepateikti statybos produktų pateikimo į Lietuvos rinką ar tiekimo jai reikalavimus nustatančiuose teisės aktuose nurodyti dokumentai.
Statybų priežiūrą įgyvendina ir statinių statybos techninių prižiūrėtojų veiklą prižiūri Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Ši institucija į LŽ pateiktus klausimus dėl nustatytų pažeidimų statybose galimai montuojant nesaugius ir standartų neatitinkančius elektros instaliacijos kabelius neatsakė.
Ministerijai Lietuvos standartai atrodo per griežti
Kad galiojantys elektros instaliacijos kabelių standartai būtų pakelti į aukščiausią teisinį lygį, NETA pateikė pasiūlymą Energetikos ministerijai įtraukti juos į „Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisykles“ (ELIĮT).
G. Abarčio teigimu, svarbių instaliacijos kabelių rinkai LST 2010:2017 bei LST 2011:2018 standartų įtraukimas į minėtas taisykles padėtų užtikrinti saugių ir europietiškus standartus atitinkančių elektros instaliacijos kabelių patekimą į šalies rinką. Tuo pačiu būtų užtikrinta geresnė žmonių ir pastatų gaisrinė sauga.
2018 metų rugsėjo 6 d. Energetikos ministerijoje vykusiame NETA pasiūlymų aptarime visos jame dalyvavusios autoritetingos institucijos bei įmonės (Valstybinė energetikos inspekcija, Energijos skirstymo operatorius, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“, Lietuvos projektavimo įmonių asociacija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Projektų centras) pritarė šių ir kitų standartų įtraukimui į ELIĮT.
Energetikos ministerijos 2018 metų rugsėjo 26 d. atsiųstame NETA galutinėje projekto versijoje šie standartai taip pat buvo įtrauki į projektą. Tačiau prieš pat įsigaliojant pakeitimams, 2018 metų lapkritį Energetikos ministerija netikėtai minėtuosius standartus iš projekto išbraukė.
Energetikos ministerija LŽ atsiųstame rašte pripažįsta, kad „Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių“ pakeitimo projekto derinimo metu, įvertinusi suinteresuotų asmenų pateiktas pastabas ir pasiūlymus, neįtraukė į taisykles NETA asociacijos siūlymo papildyti jas nauju reikalavimu.
Kitaip tariant, Energetikos ministerija atsisakė nustatyti, kad stacionariosios instaliacijos kabeliai, turėtų atitikti galiojančius Lietuvos standartus LST 2010:2017 ir LST 2011:2018. Pasak ministerijos, šiuose standartuose pateikti reikalavimai yra skirti kabeliams, naudojamiems esant 450/750 V įtampai.
Lieka melstis, kad Lietuvą aplenktų tokios tragedijos. Kita vertus, jeigu niekas nesikeis, anksčiau ar vėliau nelaimė neišvengiamai ateis į mūsų namus.
„Lietuvos standarte LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ nurodyta, kad standartinė įtampa viešųjų elektros tinklų žemosios įtampos atveju yra lygi 230 V. Rinkoje esantys įvairių gamintojų žemosios įtampos instaliacijos kabeliai skirti naudoti 300/500 V įtampai jau daugelį metų plačiai naudojami statybų sektoriuje. Atsisakius dabar esančių rinkoje kabelių, skirtų naudoti esant 300/500 V įtampai ir pradėjus naudoti kabelius skirtus 450/750 V įtampai, kabelių kaina išaugtų apie 8 proc., perdirbamo plastiko kiekiai padidėtų apie 15 proc. Atsižvelgiant į tai, AB „Lietkabelis“ inicijavo standarto keitimą ir pateikė siūlymą Lietuvos standartizacijos departamento technikos komitetui įtraukti į standartą laidų ir kabelių grupę, skirtą naudoti esant įtampai 300/500 V su optimaliu izoliacijos ir apvalkalo storiu. Standartizacijos departamentas raštu informavo, kad technikos komitetas įvertinęs turimą informaciją pakartotinai svarstys klausimą dėl standarto LST 2010:2017 keitinio rengimo tikslingumo“, – rašoma Energetikos ministerijos rašte.
Ministerijos nuomone, nustatant griežtesnį teisinį reguliavimą dėl elektros kabelių įrengimo statiniuose reikalingi tai pagrindžiantys argumentai (kitų šalių patirtis šioje srityje, pakeitimų ir pasiūlymų analizė, gaisrų tyrimai, atlikti bandymai, įtaka galutinei kainai ir kt.).
„Ministerija, prieš įtraukiant NETA siūlymus dėl standartų įtraukimo į Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisykles, prašė asociaciją pateikti šiuos pagrindžiančius argumentus, tačiau atsakymo negavo. Pažymėtina, kad projektuotojai, rengdami statinio elektrotechnikos dalies projektą, įvertinę esamą situaciją (techninę saugą, efektyvumą ir kt.) ir šiuo metu gali vadovautis pirmiau paminėtais standartais, nors jie ir nėra įtraukti į taisykles“, – teigia ministerija.
Valdininkų atsakymą vertina kaip nekompetetingą
NETA asociacija ministerijos atsakymą LŽ įvertino kaip nekompetetingą ar net melagingą. Asociacija atkreipia dėmesį, kad LST 2010:2017 standarto antraštėje nurodyta: „450/750 V ir mažesnės vardinės įtampos kabeliai…“ Taigi šie standartai pirmiausia ir yra skirti 300/500 V elektros tinklo instaliacijos kabeliams.
„Ministerijos valdininkų išvedžiojimai apie didesnį perdirbamo plastiko kiekį (visiškai pamirštant vartotojus ir jų saugą) šiame kontekste atrodo tiesiog juokingi. Apie tai Energetikos ministerija jau buvo ne kartą informuota NETA asociacijos rašytuose raštuose. Patys LST 2010 ir LST 2011 standartai buvo rengti remiantis tarptautiniais IEC ir europiniais HD standartais, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Standartizacijos įstatymas ir kiti teisės aktai. Todėl jokių griežtesnių, nei numato tarptautinės ir europinės normos, reikalavimų LST standartai nenustato“, – pažymi NETA direktorius G. Abartis.
Pasak jo, visi argumentai, kodėl šie standartai turėtų būti įtraukti į minėtas taisykles, NETA asociacijos buvo išsakyti 2018 metų rugsėjo 6 d. vykusiame Energetikos ministerijos surengtame viešame svarstyme ir visos jame dalyvavusios šalys tuos argumentus palaikė ir jiems pritarė. „Ministerijos aiškinimas, kad nebuvo pateikta pakankamai argumentų, yra sunkiai suvokiamas“, – stebisi G. Abartis.
NETA asociacija teigia, jog Standartizacijos departamente tuo metu joks keitinys kabelių standartams pakeisti nebuvo registruotas. O net jei ir būtų buvęs registruotas, keitinio svarstymai gali užtrukti kelerius metus, nes pagal galiojančius teisės aktus „keitinio iniciatorius turi pateikti nepriklausomoje laboratorijoje atliktus bandymus, kurie pagrįstų keitinio pagrindimą.“ Todėl Energetikos ministerija turėjo vadovautis jau patvirtintais standartais kabeliams, kurių galiojimą Lietuvoje paskelbė Standartizacijos departamentas.
Pabusime įvykus tragedijai?
„Kol šių standartų įtraukimas į ELIĮT yra „įšaldytas“, Lietuvos vartotojai, atsidūrę pavienių gamintojų lobizmo bei valdininkų pasyvumo pinklėse ir toliau „maitinami“ antrarūše ir nesaugia elektros instaliacija. Nejaugi ir mes turime sulaukti didelio gaisro ar kitos nelaimės, kad valdininkų akys pagaliau praregėtų?“ –perspėja G. Abartis.
Pasak jo, Londone ir Kemerove žmonių gyvybe nusinešusios tragedijos kilo iš dalies dėl to, kad pastatuose buvo naudojamos saugumo standartų neatitinkančios medžiagos, o statybų ir prekių rinkos priežiūra – apleista.
„Lieka melstis, kad Lietuvą aplenktų tokios tragedijos, – pastebi G. Abartis. – Kita vertus, jeigu niekas nesikeis, anksčiau ar vėliau nelaimė neišvengiamai ateis į mūsų namus.“
Pasirodžius straipsniui, komentarą LŽ atsiuntė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija:
„Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos struktūrizuoja duomenis dėl savavališkų statybų, tačiau nestruktūrizuojame duomenų, susijusių su netinkamų statybos produktų panaudojimu statinių statyboje. Prašomų duomenų negalime pateikti, nes pagal Jūsų prašymą reikėtų specialiai apdoroti dokumentus ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis.
Inspekcija statybos patikrinimus atlieka pagal Inspekcijos metinius veiklos planus, savo iniciatyva tikrindama statybą ar gavusi skundą dėl galimų pažeidimų vykdant statybos darbus ir kt. Atskirai dėl elektros instaliacinių kabelių naudojimo statomuose statiniuose Inspekcija planinių patikrinimų neatlieka. Kai atliekami statybos patikrinimai, inspektoriai, priklausomai nuo tikrinimo tikslo, gali patikrinti ar yra panaudotų statybos produktų, darančių įtaką statinio atitikčiai esminiams reikalavimams, eksploatacinių savybių deklaracijos ir ar jose nurodyti rodikliai tenkina statinio projekto techninių specifikacijų reikalavimus.
Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta, kad statinio statyba pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodytus statinio projekto sprendinius, išskyrus esminius statinio projekto sprendinius, užtraukia baudą nuo 30 iki 60 eurų.
Kokių techninių savybių ir kokie statybos produktai bus naudojami statant statinius, projektuotojas nurodo statinio projekte. Pagal projekte pateiktas technines specifikacijas, vadovaujantis darbo projektu, turi būti atliekami statybos darbai.
Kai prasideda statybos darbai, tai statinio statybos vadovas privalo garantuoti tinkamą statybos produktų ir įrenginių priėmimą, tikrinti jų atitikties dokumentus ir teikti juos techninės priežiūros vadovui, organizuoti jų sandėliavimą bei apsaugą.
Statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovas (kai jį privaloma paskirti ar samdyti) privalo drausti naudoti statybos produktus (statybines medžiagas, statybos gaminius, dirbinius) ir įrenginius, jei jie neatitinka statinio projekto dalies techninių specifikacijų, normatyvinių statybos techninių ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų, ir apie tai įrašyti į statybos darbų žurnalą (kai jis privalomas).
Statinio statybos techninis prižiūrėtojas atlikdamas statinio statybos techninę priežiūrą tikrina, kad statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybė, nurodyta atitikties dokumentuose, atitiktų reikalavimus, nurodytus statinio projekto techninėse specifikacijose.
Norint gauti statybos užbaigimo aktą statybos užbaigimo komisijai privaloma pateikti panaudotų statybos produktų, darančių įtaką statinio atitikčiai esminiams reikalavimams, eksploatacinių savybių deklaracijas, o Inspekcijos padalinio įgaliotas atstovas tikrina ar pateiktos panaudotų statybos produktų, darančių įtaką statinio atitikčiai esminiams reikalavimams, eksploatacinių savybių deklaracijos, ar jose nurodyti rodikliai tenkina statinio projekto techninių specifikacijų reikalavimus.“
Straipsnio originalas: https://www.lzinios.lt/Ekonomika/elektros-rinkos-prieziura-per-zingsni-nuo-tragedijos-/287416
© Lietuvos žinios
