„Kad ir kiek daug kalbėtume apie pastatų automatiką, svarbiausia, ką galima pasakyti, – darbuotojams geriau dirbti išmaniajame biure“, – užtikrintai sako automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo bei techninės priežiūros centro „JUNG Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis. Jis sutiko papasakoti, kaip atrodo eilinio darbuotojo diena automatizuotame biure, ir atskleisti, kodėl vis daugiau modernių kompanijų renkasi tokius projektus savo biurams.
Išmanusis biuras – naujas rinkos standartas „Pradėkime „iš kito galo“ – nuo darbo dienos pabaigos. Baigęs darbus 18 val., darbuotojas palieka patalpą ir išvyksta – toje patalpoje vėdinimo, šildymo, vėsinimo sistemos pradeda veikti ekonominiu režimu: sistemos sustabdomos arba veikia minimaliai eikvodamos elektros energiją. Visa tai nustatoma pagal laiką. Jei žmogus iš biuro „laiku“ neišėjo – galbūt nusprendė ilgiau padirbėti – pastato davikliai tai fiksuoja ir ekonominio režimo nejungia. Ryte, tarkime 6 val., sistema pradeda šildyti patalpas ir jas vėdinti. Kai 8 val. atvyksta darbuotojas, klimatas jau yra komfortabilus. Taupymas vyksta ne tik naktį. Darbuotojas išėjo pietauti – įsijungia ekonominis režimas, atidarė langą – vėdinimas stabdomas, CO2 davikliai fiksuoja, kad patalpoje mažiau ar daugiau žmonių, nei numatyta – vėdinimo ir šildymo sistemos vėl reaguoja“, – apie dieną išmaniajame biure pasakoja R. Skurdenis.
Specialisto teigimu, tokios ar panašios automatizavimo sistemos įdiegtos didžiojoje dalyje naujų komercinių pastatų, statomų Lietuvoje. Puikus pavyzdys – 600 darbuotojų galintis priimti „Danske Bank“ IT paslaugų centras (DIGTL), kuriame įdiegta valdymo sistema JUNG KNX.
Architektas Viačeslavas Malenko – iš architektų dirbtuvių „A2SM“, projektavusių „Danske Bank“ pastatą – teigia, kad anksčiau automatinis apšvietimo ar vėdinimo valdymas atrodė pernelyg išmani ir per brangi investicija, o dabar požiūris į pastatų automatiką, ypač dideliuose verslo kompleksuose, keičiasi ir be tokių išmaniųjų sistemų tiesiog nebeapsieinama.
„Anksčiau projektuojant verslo centrus visas dėmesys buvo skiriamas tam, kaip išpildyti techninį projektą, apeinant pastato ergonomiškumą ir darbuotojų poreikius. Dabar pastatų projektavimas prasideda būtent nuo poreikių išsiaiškinimo ir juos atitinkančios darbo aplinkos kūrimo, išlaikant harmoniją tarp pastato vidinių procesų ir išorės. Nors pradinė investicija į pastatų automatiką yra nemaža, ji greitai užsimiršta, o kasdienis išteklių ir lėšų taupymas – lieka“, – aiškina V. Malenko.
Sistema keičiasi kartu su darbuotojais
„Danske Bank“ IT paslaugų centre įdiegta valdymo sistema JUNG KNX visus pastate integruotus išmaniuosius sprendimus – nuo į saulės šviesą reaguojančių žaliuzių ir judesiais valdomo apšvietimo iki išmaniosios posėdžių kambarių rezervavimo sistemos – leidžia sujungti į vieną visumą ir valdyti centralizuotai.
„Eksploatuojant pastatą, keičiasi biuro funkcijos ir darbuotojų poreikiai. Bet kuri sistema KNX nėra baigtinė ar uždara, todėl yra galimybė ją plėsti, papildyti naujomis funkcijomis arba atsisakyti esamų. Pavyzdžiui, jei pastate yra nuomojamos biurų patalpos, dažnai pasikeitus nuomininkams reikia išskaidyti ar sujungti kelias patalpas – įprastinėje sistemoje tokiu atveju reikėtų keisti visą elektros sistemą, nes jungikliai atsidurtų netinkamose vietose. O štai išmaniajame biure užtektų perprogramuoti sprendimą arba pasirinkti naudoti belaidžius sprendimus“, – aiškina „JUNG Vilnius“ vadovas R. Skurdenis.
Sistemoje KNX net iki 60 proc. elektros energijos galima sutaupyti automatizuotu apšvietimo valdymu – tai viena dažniausiai diegiamų išmaniojo būsto funkcijų komerciniuose pastatuose.
„Pastebimai daugėja įmonių, įsidiegusių arba pageidaujančių įsidiegti išmaniąsias apšvietimo sistemas, – tai apsimoka ir yra komfortiška, – aiškina apšvietimo ir valdymo sistemų projektavimo įmonės THINK LIGHT „Šviesos studija“ vadovas Andrius Kleiza. THINK LIGHT komanda taip pat prisidėjo įkuriant jau minėtą „Danske Bank“ IT paslaugų centrą Vilniaus centre. – Šiuolaikiniuose biuruose, be išmaniojo apšvietimo, ypač atviro tipo įstaigose, kur darbuotojus skiria tik stalas ar nedidelė pertvara, – niekaip neišsiversite. Šviesos stiprumas valdomas automatiškai atsižvelgiant į natūralaus apšvietimo intensyvumą, o dirbtinė šviesa savaime įsijungia ir ima ryškėti tik nykstant natūraliai šviesai ir tik tose patalpose, kur dirba žmonės.“
„Išmanaus valdymo svarbą produktyviam darbui ir tinkamam poilsiui drąsiai galiu patvirtinti savo patirtimi. Mūsų biuras buvo vienas pirmųjų išmaniųjų biurų Lietuvoje ir ligi šiol lieka vienu moderniausių šalyje – jame visa mūsų komanda jaučiasi puikiai“, – priduria „JUNG Vilnius“ vadovas R. Skurdenis.