Elektrotechnikos prekes Lietuvoje parduodančios įmonės pasiryžusios rimtai imtis auklėti statybos ir kitas įmones, „užmirštančias“ atsiskaityti ar laiku neatsiskaitančias už tiekiamas prekes. Įmonių kreditingumą vertinanti UAB „Creditreform Lietuva“ įmonėms Nacionalinės elektros technikos verslo asociacijos (NETA) narėms diegs asociacijos modulį, leisiantį keistis informacija apie mokėti vėluojančius ar visai nemokančius pirkėjus.
NETA nariai – kompanijos, tiekiančios platų elektrotechnikos prekių asortimentą – nuo paprastų elektros įrengimų, kabelių, šviesos technikos iki elektros valdymo ir kontrolės įrangos bei automatizuotų valdymo sistemų. Tarp NETA narių tokios žinomos kompanijos kaip „ABB“, „Ardena“, „Baltic Agency Service“, „Dogas“, „Draka Keila Cables“, „Elinta“, „Elektrobalt“, „Elektros darbai“, „Elmonta“, „Elstila“, „SLO“, „Siemens“ ir kitos.
Šiuo metu statistinis atsiskaitymų statybos sektoriuje vidurkis skaičiuojant 90 dienų atidėjimui, pagal 2015 m. antrojo pusmečio statistikos departamento duomenis, buvo 74,9 dienos. O didmeninės prekybos elektrotechnika sektoriuje įmonės vidutiniškai atsiskaitė su tiekėjais per 46,2 dienos. Nacionalinės elektros technikos verslo asociacijos nariai sutarė būti vienodai nepakantūs nedrausmingiems tiekiamų prekių pirkėjams, riboti jų kreditavimą, jei bus vėluojama daugiau nei 60 dienų. Tokį terminą nurodo Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas.
„Creditrefom“ susivienijimui priklausančių Europos skolų išieškojimo ir verslo informacijos įmonių patirtis rodo, kad sutartinai prieš skolininkus veikiantys kreditoriai, besinaudojantys vienas kito informavimo, skolų išieškojimo ir kitomis priemonėmis, nesunkiai gali pasiekti, kad tvarkingai atsiskaitančių procentas taptų didesnis, o vieno kreditoriaus skolininkai nustotų imti prekes iš konkurento, nežinančio apie skolas, ir neužsuktų dar didesnės skolų karuselės, – sako UAB „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – štai vieningai veikiantys kreditoriai Vokietijoje pasiekė, kad atskirose verslo šakose per trejetą metų vėluojančių atsiskaityti procentas sumažėjo 46 procentais, o atsiskaitymo terminai sutrumpėjo 32 proc.“
Palyginimui, Vokietijoje vidutinis statistinis atsiskaitymo už prekes ar paslaugas terminas 2013 m. buvo 28 dienos (duomenys iš Creditreform Nemokumo 2014-2015 m. ataskaitos).
NETA tikisi, kad augant ekonomikai, vidutinį klientų atsiskaitymo už prekes laikotarpį 40 dienų asociacijos nariams pavyks pasiekti per pusantrų – dvejus metus. Beje, tiek NETA, tiek UAB „Creditreform Lietuva“ pabrėžia, kad toks susitarimas parengtas po kreipimosi į LR Konkurencijos tarybą ir laikantis LR Konkurencijos įstatymo ir Konkurencijos tarybos parengtų gairių „Asociacijų veikla: kaip nepažeisti konkurencijos teisės normų.“ Susitarimas galioja tik informacijai apie komercinius susitarimus pažeidusius asmenis bei įmones ir nepažeidžia konkurencijos sąlygų.
NETA direktorius Gediminas Abartis: „Mūsų asociacijos nariai, deja, turi karčios patirties su vėlavimais, kurie krizės metu staiga peraugo į milžiniškus, mūsų įmonių mąstais, nuostolius. Todėl dabar esame pasiryžę pasiekti, kad ypač statybose garsėjantis neapibrėžtumas „atsiskaitysiu tik tada, kai man pačiam apmokės“ būtų įveiktas.“
Svarbu priminti, kad nuo 2013 metų galiojantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas numato griežtas sankcijas tiems, kas vėluoja atsiskaityti 30 ir daugiau dienų po sutarto termino. Kreditorius iš tokių partnerių turi teisę reikalauti palūkanų, kurios skaičiuojamos nuo laiku nesumokėtų sumų, ir kompensacijos už patirtas išieškojimo išlaidas. Šio įstatymo sankcijų taikymas skolininkams dėl konkurencijos Lietuvoje nėra labai paplitęs, tačiau NETA nariai mano, jog labai svarbu, kad teisėtas nuobaudas gaunantys subjektai suprastų, kokias problemas tiekėjams sukelia atsiskaitydami ne laiku.
